spąslai

spą́slai sm. pl. (1) KŽ žr. spąstai: 1. Sut, I, Tv, Kv, Šv Šeškus, lapes, vilkus gaudo su spą́slais, t. y. užnarvėmis J. Valdžia drauda kurapkas su spą́slais spandyti Brs. Šią naktį kiaunė buvusi įkišusi koją į spą́slus, bet išsispurdulusi Lkv. Spą́slus paspendžiau, bene sugausu kokį šešką Skd. Su spąslais kiti kiškius gaudo Yl. I spą́slai nieko nepadeda, vis tiek y[ra] pelių Ms. Tuodu geruoju broliu mėgo spą́slus spęsti lapėms LKT84(Grg). Žiurkė įkritusi į spą́slus Slnt. Į spą́slus įvarė J.Jabl(Als). Kiti medžiojo žvėris, meškas, briedžius, lūšis, taurius ir kitas smulkmes, jau brūkliais mušdamys, jau spąslais, jau tinklais ar slastais gaudydamys S.Dauk. ^ Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Bėk kaipo paukštis nuog spąslų Pron. 2. TS1898,4 Gindamas kitus, pats į spąslus įkliuvo M.Valanč. Teikias ir velnio spąslus suminti brš. Neprietelius spend dėl manęs spąslus brš.